Telšių apskritis (skirtingais laikais dar žinoma kaip Telšių žemė, Telšių reparticija, Telšių ujezdas) – 1764–1950 m. (su pertrauka 1775–1791 m.) egzistavęs administracinis vienetas dab. vakarų Lietuvoje, su centru Telšiuose, kurio priklausomybė ir teritorija daug kartų keitėsi. Apskritis atkurta 1994 m. kaip Telšių apskritis.
Pirmą kartą Telšių apskritis (kaip Telšių reparticija) sudaryta 1764 m., padalinus Žemaitijos seniūniją į dvi dalis. 1775 m. panaikinta, jos vietoje sudaryta Šiaulių reparticija. Atkurta 1791 m., kuomet Abiejų Tautų Respublikos konstitucija paskelbė, kad Žemaičių seniūnija padalinama į tris reparticijas – Raseinių, Šiaulių ir Telšių. Iki 1795 m. priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.[1]
1791 m. įkurtam administraciniam vienetui priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos pavietų (valsčių): Telšių pavietas, Viešvėnų pavietas, Patumšių pavietas, Platelių pavietas, Gandingos pavietas, Medingėnų pavietas, Žarėnų pavietas, Tverų pavietas, Šauduvos pavietas, Palangos pavietas.
Telšiai tapo šios teritorijos, dar vadintos žeme, administraciniu centru. Buvo įkurtos raštinės, jungtinis žemės teismas, kuris apjungė žemės, pilies ir pakamario teismų funkcijas. Įkurtas savivaldos organas – Civilinė karinė pavieto komisija, kuri turėjo rūpintis žemės ūkiu, amatais, prekyba, mokyklomis, socialine globa, vykdyti centrinių valdžios institucijų nurodymus, tvarkyti šaukimus į armiją, karinių dalinių, dislokuotų paviete, aprūpinimą, rinko žemės ribų komisarus.
1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku ujezd. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797–1801 m. Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m., tik 1819 m. nuo Vilniaus gubernijos Telšių apskrities buvo atskirta ir Kuršo gubernijai atiduota Palanga su apylinkėmis.
1915 m. Lietuvą užėmė Vokietijos kariuomenė. Vokiečių okupacinė valdžia įvedė savo administracinį Lietuvos suskirstymą. Lietuvos teritorija buvo padalinta į 44 apskritis. Telšių apskritis 1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Apskrities teritorija sumažėjo, kadangi buvusioje Telšių apskrities teritorijoje buvo įsteigtos savarankiškos Kretingos ir Sedos apskritys.
1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministras išleido aplinkraštį, kuriuo buvo atkurtos apskričių viršininkų institucijos. 1919 m. liepos 1 d. įstatymu nustatytos 20 tuometinių apskričių ribos. Telšių apskrities Tryškių valsčius prijungtas prie Šiaulių apskrities. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietinei kariuomenei įvykdyta ir administracinė reforma, bet apskritys išliko.
1941–1944 m. apskritis įėjo į Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą. 1947 m. Plungė ir 3 valčiai perduoti naujai Plungės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Telšių rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Rietavo rajonui (3 apylinkės), Užvenčio rajonui (8 apylinkės) ir Varnių rajonui (15 apylinkių).
Telšių apskritis atkurta 1994 m. liepos 19 d.
| Apskrities istorija
|
| Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
| 1897 m. |
5306 |
183 351 |
|
- 1 miestas: Telšiai
- miesteliai: Alsėdžiai, Gargždai, Ylakiai, Kartena, Kretinga, Mosėdis, Pikeliai, Plungė, Salantai, Seda, Skuodas, Tirkšliai, Varniai, Židikai
|
| 1900 m. |
|
182 611 |
|
|
| 1914 m. |
5306 |
216 000 |
|
|
| 1917 m. |
1550 |
44 005 |
|
|
| 1919 m. |
|
|
11 valsčių: Alsėdžių valsčius, Gadūnavo valsčius, Luokės valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tryškių valsčius, Tverų valsčius, Užvenčio valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius |
|
| 1923 m. (išsamiau) |
2601 |
80 452 |
9 valsčiai: Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius, Žemaičių Kalvarijos valsčius |
- 2 miestai: Plungė, Telšiai
- 15 miestelių
- 537 kaimai
- 10 bažnytkaimių
- 105 dvarai ir palivarkai
- 117 vienkiemių
|
| 1932 m. |
2036 |
79 515 |
9 valsčiai ir 115 seniūnijų [2] |
1 miestas: Plungė
|
| 1939 m. |
2621 |
|
|
|
| 1940 m. |
|
97 399 |
9 valsčiai:[3] Alsėdžių valsčius, Luokės valsčius, Nevarėnų valsčius, Plungės valsčius, Rietavo valsčius, Telšių valsčius, Tverų valsčius, Varnių valsčius, Žarėnų valsčius |
1 miestas: Plungė
|
| 1942 m. |
|
88 900 |
|
|
| 1943 m. |
2560 |
|
|
|
1949 m.
(suskirstymas) |
1454 |
|
7 valsčiai ir 60 apylinkių |
|
| 1950 m. |
|
|
58 apylinkės |
|
| 2001 m. |
4350 |
179 885 |
4 savivaldybės: Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Rietavo savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė |
|
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
- ↑ Telšių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 729–739 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
| Atkurtos Lietuvos Respublikos apskritys |
|---|
| 1995–2010 m. (nuo 2010 m. tik
teritoriniai, bet ne administraciniai vienetai) | |  |
|
Žemaičių seniūnija
Vilniaus gubernija
Kauno gubernija
Lietuvos sritis
Lietuva
Šiaulių krašto apygarda
Lietuvos TSR
