Timūridų imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

تیموریان Timūridų imperija
← 1370 – 1526 →   →   →
Vėliava
Location of Timūridų imperija klestėjimo laikotarpiu
Sostinė	Samarkandas, Heratas
Valdymo forma	Monarchija
Istorija
- Įkūrimas	1370 m., 1370
- Užkariauta	1526 m.

Timūridų imperija (pers.تیموریان) – XIV–XVI a. daugiatautė musulmoniška imperija, įkurta karvedžio Timūro. Ją valdžiusi dinastija (nuo 1405 m.) vadinta Timūridais.

Imperijos kultūrinis ir politinis centras buvo istoriniuose Sogdo ir Baktrijos regionuose (dab. vakarų Uzbekija, Tadžikija ir šiaurės Afganistanas). Imperijos sostinės buvo Samarkandas ir Heratas. Tačiau klestėjimo laikais (pradiniu laikotarpiu) jos teritorija apėmė visą Vidurinę Aziją, Afganistaną, Persiją, bei dideles Pakistano, Indijos, Mesopotamijos, Anatolijos, Kaukazo dalis. Timūridų imperija žlugo XVI a., užkariauta Uzbekų karvedžio, tolimo Čingischano giminaičio Muchamado Šeibanio.

Timūridų imperijos atšaka yra Indijos Mogolų imperija. Ją įkūrė Timūro palikuonis, Timūridų karvedys Babūras, XVI a. užkariavęs Indiją.

Istorija

Prielaidos imperijos atsiradimui atsirado 1346 m., mirus Čagatajaus chanato chanui Kazanui, kuomet prasidėjo valstybės dezintegracija. Vakarinės chanato dalys Transoksianoje (Maveranachre) atiteko mongolų karaunų genties vadui Kazaghanui, kuris suvienijo besivaidijančias gentis į konfederaciją – Maveranachro chanatą. Siekdamas išlaikyti valdžios legitimaciją, Kazaghanas į sostą pasodino marionetinį chaną iš Čagatajidų dinastijos. Karaunų hegemonijai priešinosi kitos tiurkizuotos mongolų gentys, ypač barlasai, džalairai ir taičiudai. 1359 m. jie paėmė valdžią ir patyrė dvi invazijas iš Mogulistano, vadovajamas Tughlugh Temūro. Šių įvykių metu karvedys Timūras tapo barlasų genties vadu ir įsitvirtino visame regione. Jis išlaikė tradiciją ir toliau skirti marionetinius Čagataidų chanus, pats tituluodamasis tik emyru.

Timūras siekė atkurti Mongolų imperiją. Maždaug 35 metus Timūras nuolat kariavo, ir jo sukurta imperija savo teritorija beveik prilygo visai Čingischano laikų Mongolų imperijai. Užkariautas valstybes, jei šios nepasiduodavo, Timūras suniokodavo. Būdavo išžudomos ištisos populiacijos, miestai sugriaunami iki pamatų.

Tik Timūrui mirus 1405 m., jo sukurtoje imperijoje buvo nutraukta senoji chanų dinastinė linija ir naujuoju chanu pasiskelbė Timūro įpėdinis Šachruchas, pradėjęs Timūridų dinastiją. Timūridai niekada neatkūrė buvusios imperijos galybės. Vakarinės ir pietinės imperijos teritorijos atiteko Ak Kojunlu konfederacijai, o Timūro palikuonys teišlaikė istorinius Chorasano ir Sogdo regionus. Juose buvo dvi Timūridų sostinės – Heratas ir Samarkandas, ir egzistavo dvi paralelios dinastinės linijos. Samarkando Timūridų valdžia baigėsi 1500 m., kuomet jų teritorija atiteko Muchamadui Šeibaniui. Herato Timūridus jis užkariavo 1507 m. Taip Timūridai įjungti į Bucharos chanatą.

Chanai

Maveranachro chanai (1346–1405)

Maveranachro chanai priklausė Čingiszidų Čagatajaus ir Ugedėjaus atšakoms. Jie neturėjo realios valdžios, bet už juos valdė emyrai iš vietinių genčių.

• • Danišmendži (1346–1348), emyras – Kazaghanas
  • Bajanas Kuli-chanas (1348–1359), emyras – Kazaghanas
  • Temuršachas (1359), emyras – Abdula
  • Tuglug Temuras (1359–1362), prijungė prie Mogulistano
  • Ilias Chodža (1362–1370), valdė iš Mogulistano
  • Kabil-šachas (1364–1370), emyras – Huseinas
  • Adilas (1370), emyras – Timūras
  • Sujurgatmyšas (1370–1388), emyras – Timūras
  • Gijas ul-Chakas va-d-Dinas Sultanas Machmudas (1388–1398), emyras – Timūras
  • Satukas (1398–1405), emyras – Timūras

Herato ir Samarkando sultonai (1405–1507)

• Herato valdovai
  • Šachruchas 1405–47
  • Baburas Ibn-Baysunkuras 1447–57
  • Šachas Machmudas 1457
  • Ibrahimas 1457–1459
  • Abu Saidas Gurganas 1459–69
  • Jadigaras Muchamadas 1470
  • Huseinas Baikarahas 1470–1506
  • Badi al-Zamanas 1506–07
  • Muzafaras Huseinas 1506–07
• Samarkando valdovai
  • Chalil Sultanas 1405–09
  • Ulugbekas -I 1409–49
  • Abd al-Latifas ibn Muchamadas Taraghay Ulugbekas 1449–50
  • Abdula 1450–51
  • Abu Saidas Gurganas 1451–69
  • Ahmadas 1469–94
  • Machmudas 1494–95
  • Baisunkuras 1495–97
  • Masudas 1495
  • Ali Mirza 1495–1500