3

Descargar como pdf o txt
Descargar como pdf o txt
Está en la página 1de 18

5). MANA YUPAY ATINA SUTIKUNA.

Kay sutikunaqa chanininchanmi mana atina yupay


sutikunamanta.
Estos sustantivos precisan de objetos y animales
que no son posibles contar.
Qhawarichiykuna.
Aqo, kachi, kiwina, kiwicha, sisikunamanta,
(kukikuna, chaqoqkunamanta) ñukñu, k’anchay,
hak’u,
Ika llaqtapi phawakachanku aqo aqo orqopi,
qósñita sayarichispa.
• Mihuykuna.
• Aycha, papa, ch’arki aycha, ch’uño, papas lisas,
lisas, moraya / tunta, linli, (olluco deshidratado)
• oqa, khaya (oca deshidratada), rumu, apichu,
raqacha (viraca) llaq’on,
• kiwina, kiwicha, Tarwi, porotukuna, lakawita,
achoqcha, inchis, roqota, achowiti, awaymanto
loqma sawinto (guayaba), kachi, runtu, ñukñu,
• (paraqay, uwina, ch’ullpi, khawlla, kulli,
chaminku, pesqo runtu, paraqay saqsa, puka
saqsa) sarakuna.
• Mihuykuna
• Mikhuykuna. Papa wayk’u, habas hank’a,
ch’ullpi sara hank’a, ñukñu k’urpa, uchukuta.
• Paraqay sarakuna.
• Kaykunatan hanpin saraqa.
• SARAQ KALLPAN.
• Mana yupana sutikuna
• 6). YUPAY ATINA SUTIKUNA. Sustantivos contables
• Kay sutikunataqa yupayta atikunmi, huk hukllamanta.
• Estos sustantivos se pueden contar de uno en uno.
• Qhawarichiykuna.
• Ruya, rumi, qhari waynakuna, sipaskuna,
herq’echakuna.
• Hayk’a ruyakunatan rikunki inkilniykipi.
• Cuantos árboles ves en tu jardín.
• Hayk’a (cuanto) ruya (árbol) rikuy (ver) inkil (jardín).
• Mayupi askha challwakuna wayt’anku.
• Ima challwakunan wayt’anku.
• Wita, qaqas, such’i, paychi.
• Kunan pachataq tarikun kay challwakuna (trucha,
sardina, pejerey, jurel bonito hoqkunapuwan)
Kaypi qelqay yupana mana yupana sutikunata
7.- EPICENO.
Según el Diccionario de la Lengua Española, se llama epiceno al
término que con un solo género gramatical puede designar seres de
uno y otro sexo, tal como vimos con: Atoq y wiskacha.
También podemos agregar muchos ejemplos de animales como Puma,
Taruka, Mach’aqway, mayu puma, llama, alpaka.
Kay sutikunaqa rimanmi runakunamanta, uywakunamanta mana
chaninchaspa, warmi otaq qhari kasqanta.
Se aplica a los sustantivos que denotan, indistintamente animales o
personas de sexo masculino o femenino.
Qhawarichiy.
Anka, tuku, ukuku, runa, erqe, wayllunakuy, wayna waylluykun.
Anka phalashan.
Tuku takishan.
Herq’e waqan.
Llama mikhun.
Atoq p’itakachan.
Mach’aqway chhuchushan.
Kuntur phalashan
• Kunturkuna, wanako, llama, wikuña, alpaka.
• Runakuna
APASANKA, (Orqo apasanka, china apasanka)
1). T’IKRAPAYAKUSQANMAN HINA. Por su conjugación.

• Se reconoce yendo al infinito.


• En quechua se reconoce anteponiendo el pronombre,
el verbo se conjuga en, rimay voz; pacha tiempo; yupay
numero; runa persona; imayna caso; t’iqrapayaq modo
y ruway atiq aspecto.
• P’uchukayninman hina por su terminación.
• Ay. Llank’ay Pukllay. P’itay. Much’ay. Phaway. Qelqay.
Pichay. T’aqsay. Qhaway. Hayway. Kamay. Waqay.
• Ey. T’eqey, saqey, taqey, seqey, ch’eqey, ayqey, ch’aqey.
• Iy. K’amiy, puriy, reqsiy, hap’iy, michiy, Punkíy.
• Oy. Poqoy, qhorqoy, qoy, mosqoy, orqoy, onqoy.
• Uy. Mikhuy, tukuy, tarpuy, tapuy, tusuy, tuytuy, amikuy.
Simichaqpa t’ikrapayanin.
KUNAN PACHA. Tiempo presente (p’itay (saltar) simichaq).
Noqa. P’ita ni
Qan P’ita nki
Pay P’ita n
Noqanchis. P’ita nchis
Noqayku P’ita yku
Qankuna. P’ita nkichis
Paykuna. P’ita nku
1 2 3.
1= Sutiq rantinkuna (pronombres personales).
2 = Saphi (raíz verbal)
3 = Runaq seq’enkuna = (sufijos personales)
RIPUQ PACHA. Tiempo pasado.

Noqa. P’ita ra ni
Qan P’ita ra nki
Pay P’ita ra n
Noqanchis. P’ita ra nchis
Noqayku P’ita ra yku
Qankuna. P’ita ra nkichis
Paykuna. P’ita ra nku
HAMUQ PACHA. Tiempo futuro.

Noqa. P’ita saq


Qan P’ita nki
Pay P’ita nqa
Noqanchis. P’ita sunchis
Noqayku P’ita saqku
Qankuna. P’ita nkichis
Paykuna. P’ita nqaku
Wayk’uy (cocinar), wayt’ay (nadar), takiy
(cantar).

También podría gustarte