Anarâškielâ servi já Oulu ollâopâttuv Giellagas-instituut orniv juovlâmáánu 30. peeivi 2022 komovuotâeehid Anarist Sajosist. Eehid uáivitäsni lii ESA komovuođâkuávdáá astronaut André Kuipers. Ohtâ eehid uárnejeijein, kirječällee Marja-Liisa Olthuis, uápásmui sunjin, ko čäliškuođij jieijâs scifi-roomaan Masa jo mánudáást.
Kuipers lii čáállám párnáid komovuođâmainâs, 3, 2, 1, GO!, já Olthuis lii jurgâlâm párnáikirje anarâškielân. Kirje almostittemjuhle lii Sajos komovuotâehidist.
– Sun puátá jieš almostittiđ taan kirje já tuálá komovuotâluvâldâllâm, mast muštâl jieijâs komovuotâmaađhijn, muštâl Olthuis.
Uárnejeijeeh vyerdih sali tievâ ulmuid.
– Mij vyerdip, ete sali puátá tievâ já tanen tuše oovtâ liiŋkâ peht. Mudoi tot rekinistem siähán, iätá Marja-Liisa Olthuis.
Čällee rähisvuotâ taasnijd šoddâd uđđâ komovuotâkiirjijd
Marja-Liisa Olthuis vuosmuš komovuotâkirje Masa jo mánudáást almostui ihe tassaaš. Sun lii ain lijkkum keččâđ taasnijd já komovuođâ.
Ko Olthuis čäliškuođij komovuotâkirje, sun luuvâi fáádást ennuv, čuávui luvâldâlmijd já huksij lego-pittáin komovuotâmašinijd. Máánun já komovuotân sun ij kuittâg ubâ halijdiččii vyelgiđ.
– Tot lii váhá vajalâš saje, elimân epiustevlâš já ko lii kuullâm, mon ennuv ulmuuh láá tuššâm-uv, muštâl Olthuis.
Olthuis illoon eennâm alne-uv láá ennuv komovuotâhomáh, maid puáhtá porgâđ. Ohtâ mii kiäsut suu láá komovuotâpihtâseh. Sun lii-uv jo vuávám páikkásis amnâsijd kuárrum várás. Nubbe hommá lii 3, 2, 1, GO! -kirje jotkâkirje jurgâlem anarâškielân. Tom Olthuis áigu olášuttiđ puáttee ive.
Motomeh epideh, ete lii-uv olmooš ubâ iällámgin máánust. Olthuisist lii taas kuittâg čielgâ uáinu.
– Kale toh láá iällám.
Kuldâl lase Anarâš saavâid tääbbin.