Anáris boldet darffi ja boaresmehciid smáhkuin go eai sáhte šat oastit muoraid Ruoššas. Báikkálaččaidege lea váttis gávdnat muoraid oastin láhkai.
Anára liggenlágádusas boalddášedje eanetge muoraid jus fidnešedje daid doarvái.
– Mii leat šaddan lasihit darffi boaldima, vai mii bastit ligget áššehasaid stobuid, dadjá Inergia Lämpö fitnodatjođiheaddji Mika Järvenpää.
Giččut Anára oktasašvuovddi vuovdečuohppamiin dovdojit anárlaččaid burssain. Inergias leat váttisvuođat fidnet boaldinmuoraid ja danin sii leat bajidan hattiid viđádasain. Maiddái gieldalaččaide boaldinmuoraid skáhppon lea dál váttis.
Hattit leat badjánan go muorrasmáhku eai oastte šat Ruoššas
Anára oktasašvuovddi vuovdegávpi lea bisánaddan juo njeallje jagi. Duogážis leat vuovdesertifikáhtat. FSC-sertifikáhta riskaárvvoštallama mielde muhtin Sámi guovlluin, dego Anáris, muoraid háhkan sáhttá áitit sámekultuvrra ja boazodoalu.
Báikkálaš bálgosat eai dohkket viiddes vuovdečuohppamiid Anára oktasašvuovddis. Danin stuorra vuovdefitnodagat eai šat oastte guovllus čuhppon muoraid.
Báikkálaš liggenlágádus Inergiai muorat gal dohkkešedje.
– Min geahččanguovllus vuovdečuohppamat leat lágalaččat, muhto dušše beare boaldinmuoraid doppe ii gánnet viežžat, dadjá Järvenpää.
Go gižžu Anáris álggii, Inergia osttii muorrasmáhku Ruoššas. Dan šadde goittotge heaitit dan maŋŋá go Ruošša fallehii Ukraina. Dat bajidii hattiid ja suopmelaš muora jođu.
Badjelaš vihtta jagi dassái eai vel boaldán darffi
Järvenpää muitala, ahte vel 2018 sii eai dorvvastan darffi boaldimii. Dán jagi sii árvalit buvttadit 10 000 megawáttadiimmu darffiin.
Anára oktasašvuovddis boldet dál dan mađe energiijamuora go fidnejit báikkálaš sahábáikkiin, mat ostet dimbariid. Ovdamearkka dihte dán proseassas šaddi badjelmearálaš muorraávdnasa gohčodit energiijamuorran.
Inergia golbma stuorra liggenguovddáža leat Suoločielggis, Avvilis ja Anáris, ja dat doibmet boaldinteknihkain.
– Liggenguovddážiin lea vel 10–20 jagi teknihkalaš doaibmaáigi. Mii čielggadit ja smiehttat, mo daid boahttevuođas sáhtášii buhttet.
Järvenpää oaivvilda vejolašvuođaid leat rájálaččat, danin go davvin beaivvášenergiija ja bieggafápmu leat hástaleaddjit.
– Mii diehtit, ahte min boaldámušaid skáhppon bohciidahttá ságastallama ja ahte min doaimmat váikkuhit birrasii, muhto báikkálaš ávdnasiid atnin lea buoremus vuohki buvttadit gáidduslieggasa.
Muorragávppi bisáneapmi čuohcá Anára oktasašvuovddi dikšungoddái. Maŋimuš jagiid oktasašvuovdi lea dinen earret eará guovlluid láigohemiin mátkeealáhussuorgái.
Dasa lassin diibmá oktasašvuovdi vuvddii IFL nappo viiddes luondduviđá vuovdeguovllu Anglo American -ruvkefitnodahkii, man lohket áigut dahkat guovllus priváhta suodjalanguovllu.
EU-njuolggadusat ja FSC-sertifikáhtat nuppástuhttet muorragávppi
Dikšungotti ságadoalli Yrjö Mattila lohká, ahte oktasašvuovddi guovlluid leat fállan maiddái mearreáigásaš suodjaleapmái, muhto Lappi ealáhus-, johtolat- ja birasguovddáš ii leat vuos beroštišgoahtán guovllu suodjaleamis.
FSC-njuolggadusat eai atte bálgosiidda gieldinrievtti vuovdečuohppamiidda. Stuorát muorraoastinfitnodagaide bálgosiid oaivil oktan sámeáššiiguin lea goittotge sivva dasa, manin sii eai oastte doppe muoraid.
Dasa lassin EU lea guokte jagi dassái dohkkehan biodiversitehtastrategiija, man ulbmilin lea suodjalit buot Eurohpá uniovnna boaresvuvddiid.
Suodjalanvuvddiid dárkilut meroštallan lea goittotge ain gaskan. Mattila mielde muorragávpi nohká dalán, jus muorralánas lea oktage badjel 200-jahkásaš muorra.
Eana- ja vuovdedoallobuvttadeaddjiid guovddášlihtu MTK Lappi gieddehoavda Annakaisa Heikkosa mielde muorragávppi bisáneapmi ii guoskka dušše oktasašvuovddi oasusgoddái, muhto baicce uhcitge vuovdeoamasteaddjiide.